Užimtumo statistika

Iš Statistics Explained.

2014 m. liepos mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2015 m. rugpjūčio mėn.
1 lentelė. Užimtumo lygis 15–64 m. amžiaus grupėje 2003–2013 m.
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)
1 grafikas. Užimtumo lygis 15–64 m. amžiaus grupėje 2013 m.
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)
2 lentelė. Užimtumo lygis pasirinktose amžiaus grupėse 2003–2013 m.
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)
2 grafikas. Užimtumo lygis pagal lytį 15–64 m. amžiaus grupėje 2013 m. (1)
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)
3 grafikas. Užimtumo lygis pagal amžiaus grupę 2013 m. (1)
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)
3 lentelė. Užimtumo lygis pagal aukščiausią įgytą išsilavinimą 25–64 m. amžiaus grupėje 2013 m.
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsa_ergaed)
4 lentelė. Metinis užimtumo augimas pagal lytį 2003–2013 m.
(samdomųjų darbuotojų skaičiaus pokytis proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsi_grt_a)
5 lentelė. Ne visą darbo dieną dirbantys arba ne vieną darbą turintys asmenys 2003–2013 m.
(visų samdomųjų darbuotojų skaičiaus proc.). Šaltiniai – Eurostatas (lfsa_eppga), (lfsa_e2gis) ir (lfsa_egan)
4 grafikas. Ne visą darbo dieną dirbantys samdomieji darbuotojai 15–64 m. amžiaus grupėje 2013 m. (1)
(visų samdomųjų darbuotojų skaičiaus proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsa_eppga)
5 grafikas. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių samdomųjų darbuotojų skaičius 15–64 m. amžiaus grupėje 2013 m.
(visų samdomųjų darbuotojų skaičiaus proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsa_etpga)

Šiame straipsnyje supažindinama su nauja Europos Sąjungos (ES) užimtumo statistika ir analize, atlikta remiantis svarbiais socialiniais ir ekonominiais aspektais. Iš užimtumo statistikos matyti, kad esama didelių lyties, amžiaus ir įgyto išsilavinimo skirtumų, be to, ES valstybių narių darbo rinkos taip pat labai skiriasi.

Po to, kai 1997 m. į Amsterdamo sutartį buvo įtrauktas atskiras užimtumui skirtas skyrius, darbo rinkos statistika tapo svarbi daugeliui ES politikos sričių. Užimtumo lygis – kitaip tariant, dirbančių darbingo amžiaus gyventojų dalis – svarbus analitinis socialinis rodiklis, naudojamas darbo rinkų raidai nagrinėti.

Svarbiausi statistiniai faktai

Užimtumo lygis pagal lytį, amžių ir įgytą išsilavinimą

2013 m. 15–64 m. ES-28 gyventojų užimtumo lygis, nustatomas pagal ES darbo jėgos tyrimą (ES DJT), buvo 64,1 proc. 2008 m. pasiekęs aukščiausią tašką (65,7 proc.), tolesniais metais užimtumo lygis ES-28 nuosekliai krito ir 2010 m. buvo 64,0 proc. Šis mažėjimas (iš viso 1,7 proc. punkto) vyko per pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę ir sustojo 2011 m., kai ES-28 užimtumo lygis šiek tiek pakilo – iki 64,2 proc., prieš vėl nukrisdamas 0,1 proc. punkto iki 64,1 proc. 2012 m. (žr. 1 lentelę). ES valstybių narių užimtumo lygis 2013 m. pasiekė 72–74 proc. Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose, o Švedijoje jis buvo didžiausias – 74,4 proc. Kita vertus, aštuonių ES-28 valstybių narių užimtumo lygis nesiekė nė 60 proc.: mažiausi rodikliai buvo Kroatijoje (49,2 proc.) ir Graikijoje (49,3 proc.) (žr. 1 grafiką).

Nuo finansų ir ekonomikos krizės pradžios iki 2013 m. (naujausi turimi duomenys) darbo rinkos funkcionavo labai įvairiai. Nors bendrasis ES-28 užimtumo lygis 2013 m. buvo 1,6 proc. punkto mažesnis nei 2008 m., devynių ES valstybių narių atitinkami rodikliai augo. Didžiausias augimas buvo Maltoje (5,3 proc. punkto) ir Vokietijoje (3,2), o Liuksemburge, Vengrijoje ir Čekijoje užimtumas didėjo daugiau nei po 1 proc. punktą. Kita vertus, Graikijoje užimtumo lygis nukrito nuo 61,9 proc. 2008 m. iki mažiau nei 50 proc. 2013 m. 2008–2013 m. taip pat stipriai (bent 5 proc. punktais) mažėjo Ispanijos, Kipro, Kroatijos, Portugalijos, Airijos, Danijos ir Slovėnijos užimtumo lygio rodikliai.

Paprastai moterų ir pagyvenusių darbuotojų užimtumo lygis žemesnis. 2013 m. vyrų užimtumo lygis ES-28 buvo 69,4 proc., o moterų – 58,8 proc. Lyginant ilgesnį laikotarpį matyti, kad vyrų užimtumo lygis 2013 m. žemesnis nei prieš 10 metų (70,3 proc. 2003 m.), o moterų aiškiai kilo (4,0 proc. punktais nuo 54,8 proc. 2003 m.) (žr. 2 lentelę).

2013 m. vyrų užimtumo lygis visose ES-28 valstybėse narėse buvo aukštesnis nei moterų. Tačiau atskirų šalių skirtumai nemaži, pvz., Maltoje, kur moterų užimtumo lygis ketvirtas mažiausias (47,0 proc.), vyrų ir moterų užimtumo rodikliai skiriasi 27,1 proc. punkto. Graikijoje ir Italijoje šis skirtumas šiek tiek mažesnis nei 20 proc. punktų ir Graikijos rodiklis apskritai mažiausias (40,1 proc.). Kroatijoje ir Italijoje moterų užimtumo lygis taip pat nesiekė 50 proc. Kalbant apie ne ES valstybes nares, kurių duomenys pateikti 2 lentelėje, didžiausias moterų ir vyrų užimtumo skirtumas buvo Turkijoje: moterų užimtumo rodiklis (29,6 proc.) 39,9 proc. punkto mažesnis nei vyrų. Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje šis skirtumas taip pat buvo palyginti didelis ir vyrų užimtumo lygis stipriai viršijo moterų. O Lietuvoje vyrų ir moterų užimtumo lygis beveik nesiskyrė: moterų rodiklis (62,8 proc.) vos 1,9 proc. punkto mažesnis nei vyrų. Taip pat palyginti nedidelis skirtumas buvo Suomijoje (2,1 proc. punkto), Latvijoje (3,4) ir Švedijoje (3,8). Norvegijoje šie rodikliai irgi skyrėsi nedaug (3,8 proc. punkto, žr. 2 grafiką).

Kaip ir kalbant apie moterų užimtumo lygį, remiantis gautais duomenimis matyti, kad vyresnio amžiaus (55–64 m.) darbuotojų užimtumo lygis augo nepaisant finansų ir ekonomikos krizės. Šis ES-28 rodiklis, nuosekliai augęs kasmet nuo 2002 m. (ES-28 laiko eilutės pradžia), 2013 m. pasiekė 50,1 proc. 2013 m. dešimties ES-28 valstybių narių vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis buvo 50–63 proc., o aukščiausias – Švedijoje (73,6 proc.) (žr. 2 lentelę). Trijų ELPA šalių, kurių duomenų turima, vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis taip pat buvo aukštas – visose trijose jis viršijo 70 proc., o Islandijoje pasiekė net 81,1 proc. Vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis taip pat buvo aukštas Japonijoje ir Jungtinėse Valstijose (pastarojoje mažiau). Nuodugnesnė užimtumo lygio pagal amžiaus grupes analizė pateikiama 3 grafike. Ji patvirtina, kad daugumoje atveju aukščiausias buvo 25–54 m. amžiaus grupės užimtumo lygis.

Užimtumo lygis taip pat labai skiriasi priklausomai nuo įgyto išsilavinimo. Šiam tikslui užimtumo lygio statistika rengiama ne pagal 15–64 m., o pagal 25–64 m. amžiaus grupę. 2013 m. ES-28 tretinį išsilavinimą (sutrumpintas aukštojo mokslo programas, bakalauro ar lygiaverčio lygio studijas, magistro ar lygiaverčio lygio studijas arba daktaro ar lygiaverčio lygio studijas) įgijusių gyventojų užimtumo lygis buvo 83,4 proc. (žr. 3 lentelę) – kur kas aukštesnis nei tik pradinio ar pagrindinio ugdymo programas baigusių gyventojų (52,1 proc.). Vidurinio ugdymo arba netretinio po vidurinio ugdymo programas baigusių ES-28 gyventojų užimtumo lygis buvo 72,7 proc. Nuo finansų ir ekonomikos krizės pradžios (lyginant 2008 m. su 2013 m.) labiausiai krito pradinio ar pagrindinio ugdymo programas baigusių gyventojų užimtumo lygis, o mažiausiai – tretinį išsilavinimą turinčių gyventojų užimtumas.

Darbas ne visą darbo dieną ir pagal terminuotąsias sutartis

15–64 m. amžiaus ES-28 gyventojų, nurodančių, kad jų pagrindinis darbas yra darbas ne visą darbo dieną, dalis nuolat augo – nuo 16,0 proc. 2003 m. iki 19,5 proc. 2013 m. Šiais metais daugiausia tokių darbuotojų buvo Nyderlanduose (50,0 proc.), šiek tiek mažiau – Vokietijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Švedijoje, Belgijoje ir Airijoje. Šiose šalyse ne visą darbo dieną dirbo maždaug ketvirtis visos darbo jėgos. Kita vertus, Bulgarijoje ir Slovakijoje ne visą darbo dieną buvo dirbama palyginti retai (atitinkamai 2,5 proc. ir 4,5 proc.) (žr. 5 lentelę). Šiuo atžvilgiu labai skiriasi vyrų ir moterų darbo tendencijos. 2013 m. ES-28 ne visą darbo dieną dirbo truputį mažiau nei trečdalis 15–64 m. amžiaus moterų (32,1 proc.), o vyrų – žymiai mažiau (8,8 proc.). 2013 m. Nyderlanduose daugiau nei trys ketvirtadaliai (77,0 proc.) visų dirbančių moterų dirbo ne visą darbo dieną – šis rodiklis kur kas didesnis nei kitose ES valstybėse narėse [1].

2013 m. 13,8 proc. ES-28 gyventojų dirbo pagal ribotos trukmės (terminuotąsias) darbo sutartis. Pagal terminuotąsias sutartis dirbo daugiau nei vienas iš keturių (26,8 proc. ) samdomųjų darbuotojų Lenkijoje ir daugiau nei vienas iš penkių Ispanijoje (23,2 proc.), Portugalijoje (21,5 proc.) ir Nyderlanduose (20,3 proc.) (žr. 5 grafiką). Likusiose ES-28 valstybėse narėse pagal terminuotąsias sutartis dirbančių darbuotojų dalis buvo nuo 17,5 proc. Kipre iki tik 2,7 proc. Lietuvoje ir 1,5 proc. Rumunijoje. Labai skirtingos tendencijos ES valstybėse narėse naudoti terminuotąsias sutartis galbūt bent iš dalies priklauso nuo nacionalinės praktikos, darbo jėgos pasiūlos ir paklausos, darbdavio prognozės dėl galimo augimo ar mažėjimo ir to, ar darbdaviams paprasta įdarbinti ar atleisti darbuotoją.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Duomenų šaltiniai

Ekonomiškai aktyvūs gyventojai (darbo jėga) – tai dirbantys ir nedirbantys asmenys. Pagal ES DJT darbo jėgai priskiriami asmenys nuo 15 m., ataskaitinę savaitę vykdę tam tikrą darbo veiklą, net jei ji truko tik vieną valandą per tą savaitę, ir už ją gavę užmokestį, pelno ar atlygį iš šeimos narių. Darbo jėgai taip pat priskiriami laikinai, pvz., dėl ligos, atostogų, darbo ginčų ar mokymo, nedirbantys asmenys.

Užimtumą galima vertinti pagal asmenų ar darbo vietų skaičių visos darbo dienos ekvivalentais arba dirbtas valandas. Visiems pateiktiems įverčiams naudoti asmenų skaičiaus duomenys; pateikta užimtumo lygio informacija taip pat pagrįsta asmenų skaičiaus įverčiais. Užimtumo statistika dažnai teikiama kaip užimtumo lygis, kad būtų galima neatsižvelgti į kintantį šalių gyventojų skaičių ir lengviau lyginti įvairių dydžių šalių duomenis. Paprastai skelbiamas darbingo amžiaus gyventojų užimtumo lygis. Dažniausiai darbingas amžius yra 15–64 m., tačiau kai kuriose valstybėse, pvz., Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Islandijoje, taikoma 16–64 m. amžiaus grupė; kitos tarptautinės statistikos organizacijos 15–64 m. amžiaus grupę taip pat laiko standartine.

Kai kurios svarbiausios užimtumo charakteristikos pagal ES DJT:

  • samdomaisiais darbuotojais vadinami viešajam ar privačiajam darbdaviui dirbantys asmenys, gaunantys įvairios formos darbo pajamas, pvz., darbo užmokestį, mokėjimus pagal darbo rezultatą arba natūra; taip pat įtraukiami nešauktiniai ginkluotųjų pajėgų nariai;
  • savarankiškai dirbantys asmenys turi savo verslą, ūkį ar verčiasi privačia profesine praktika. Laikoma, kad savarankiškai dirbantis asmuo ataskaitinę savaitę dirbo, jei jis atitinka vieną iš šių kriterijų: dirba siekdamas pelno, skiria laiko verslui arba steigia verslo vienetą;
  • respondentas nurodo, ar pagrindinis darbas yra darbas visą darbo dieną, ar jos dalį, išskyrus Vokietiją, Airiją ir Nyderlandus, – šiose šalyse taikomi įprastų darbo valandų ribiniai dydžiai;
  • ne vieną darbą turinčių darbuotojų rodikliai aprėpia tik asmenis, kurie tuo pat metu turi daugiau nei po vieną darbą; į šiuos rodiklius neįtraukiami ataskaitinę savaitę darbą pakeitusių asmenų duomenys;
  • laikoma, kad samdomasis darbuotojas yra laikinas, jei jis ir darbdavys sutaria, kad darbas baigsis esant objektyvioms sąlygoms, pvz., tam tikrą dieną, pabaigus užduotį ar grįžus į nuolatinę darbo vietą, iš kurios darbuotojas buvo laikinai perkeltas. Tokiems darbuotojams priskiriami: sezoniniai darbuotojai; agentūros ar darbo biržos įdarbinti asmenys, perleisti trečiajai šaliai, kad atliktų konkrečią užduotį (išskyrus tuos atvejus, kai pasirašoma neterminuota darbo sutartis); specialias mokymo sutartis sudarę asmenys.

Aplinkybės

Užimtumo statistiką galima naudoti įvairiems tyrimams, įskaitant makroekonominius (kai darbas vertinamas kaip gamybos veiksnys), našumo ar konkurencingumo. Be to, ją galima naudoti įvairiems su asmens užimtumo padėtimi susijusiems socialiniams ir elgsenos aspektams tyrinėti, pvz., nagrinėjant mažumų socialinę integraciją arba vertinant užimtumą kaip namų ūkių pajamų šaltinį.

Užimtumo rodiklis yra ir struktūrinis, ir trumpojo laikotarpio rodiklis. Naudojant jį kaip struktūrinį rodiklį, pagal darbo jėgos pasiūlą ir paklausą arba užimtumo kokybę galima aiškintis darbo rinkų ir ekonomikos sistemų struktūrą. Kaip trumpojo laikotarpio rodiklis jis atspindi verslo ciklą, tačiau šiuo atžvilgiu jo aprėptis ribota, nes užimtumo rodiklis dažnai laikomas praeities tendencijos rodikliu.

Užimtumo statistika svarbi daugeliui ES politikos sričių. 1997 m. lapkričio mėn. Liuksemburge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl užimtumo buvo patvirtinta Europos užimtumo strategija (EUS). Ji patikslinta 2005 m., siekiant glaudžiau suderinti su atnaujintais Lisabonos tikslais, o 2008 m. liepos mėn. atnaujintos 2008–2010 m. užimtumo politikos gairės. 2010 m. kovo mėn. Europos Komisija pateikė pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ pasiūlymą, kurį 2010 m. birželio mėn. oficialiai priėmė Europos Vadovų Taryba. Europos Vadovų Taryba pritarė penkiems pagrindiniams tikslams, kurių pirmas – iki 2020 m. pakelti 20–64 m. moterų ir vyrų užimtumo lygį iki 75 proc. ES valstybės narės gali nustatyti savo nacionalinius tikslus, atsižvelgdamos į minėtus pagrindinius tikslus, ir parengti nacionalines reformų programas, kuriose nurodomi veiksmai, kurių jos ketina imtis strategijai įgyvendinti. Strategiją ar bent jos dalį būtų galima įgyvendinti populiarinant lanksčias darbo sąlygas, pvz., darbą ne visą darbo dieną ar iš namų, nes manoma, kad jomis skatinama dirbti. Kitos iniciatyvos, galinčios paskatinti daugiau žmonių dalyvauti darbo rinkoje, – labiau prieinamos vaikų priežiūros paslaugos, daugiau mokymosi visą gyvenimą galimybių ar paprastesnis profesinis judumas. Kalbant apie šiuos klausimus labai svarbi darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra, nes svarbu, kad taikant atitinkamą politiką būtų sprendžiami ir darbo rinkų lankstumo, ir darbo organizavimo bei santykių klausimai, atsižvelgiant į profesinio ir privataus gyvenimo derinimą, darbo vietos garantijas ir socialinę apsaugą. Remiantis strategija „Europa 2020“, EUS raginama imtis priemonių, padėsiančių iki 2020 m. pasiekti šiuos tris pagrindinius tikslus:

  • kad darbą turėtų 75 proc. 20–64 m. asmenų;
  • kad nebaigiančių mokyklos moksleivių dalis nebūtų didesnė nei 10 proc., o bent 40 proc. 30–34 m. asmenų turėtų tretinį (aukštąjį) išsilavinimą;
  • bent 20 mln. sumažinti skurde gyvenančių ir socialiai atskirtų žmonių arba žmonių, kuriems tai gresia, skaičių.

Lėtas atsigavimas po finansų ir ekonomikos krizės ir vis daugiau duomenų apie nedarbo didėjimą paskatino Europos Komisiją 2012 m. balandžio 18 d. pateikti užimtumo srities dokumentų rinkinį, kuriame pateikta pasiūlymų, kaip didinti užimtumą. Šiuose pasiūlymuose be kitų sričių daug dėmesio skiriama darbo vietų kūrimo paklausai ir siūloma būdų, kaip ES valstybės narės galėtų skatinti įdarbinti daugiau žmonių, pavyzdžiui, mažindamos darbo jėgos mokesčius arba labiau remdamos steigiančiuosius įmones. Be to, pasiūlymuose siekiama nustatyti ekonomikos sritis, kuriose galima sukurti naujų darbo vietų, pvz., ekologiškos ekonomikos, sveikatos paslaugų bei informacinių ir ryšių technologijų sektoriai.

2012 m. gruodžio mėn., reaguodama į aukštą ir augantį jaunimo nedarbo lygį keliose ES valstybėse narėse, Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl dokumentų rinkinio „Jaunimo užimtumo didinimas“ (COM(2012) 727 final). Šis priemonių rinkinys – platesnio užimtumo dokumentų rinkinio veiksmų, skirtų jaunimui, tąsa. Jame pateikta įvairių pasiūlymų, pvz.:

  • visi jaunuoliai iki 25 m. turėtų per keturis mėnesius nuo tada, kai pabaigia formaliojo švietimo programą ar netenka darbo, gauti kokybišką darbo pasiūlymą, galimybę tęsti mokslus, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę (vadinamoji jaunimo garantija);
  • pradėti konsultacijas su Europos socialiniais partneriais dėl stažuočių kokybės sistemos, kad jaunimas saugiomis sąlygomis galėtų įgyti kokybiškos darbo patirties;
  • sukurti Europos pameistrystės aljansą, siekiant, kad jaunimas turėtų daugiau kokybiškesnių pameistrystės galimybių ir būtų mažinamos jaunimo judumo kliūtys.

Pastangos mažinti jaunimo nedarbą tęsėsi ir 2013 m., Europos Komisijai pateikus „Jaunimo užimtumo iniciatyvą“ (COM(2013) 144 final), kuria siekiama sustiprinti ir paspartinti dokumentų dėl jaunimo užimtumo didinimo rinkinyje numatytas priemones. Minėtoje iniciatyvoje numatyta visų pirma remti nesimokančius ar nedirbančius jaunuolius regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc. Po to priimtas dar vienas Komunikatas „Susitelkime dėl Europos jaunimo. Raginimas spręsti jaunimo nedarbo problemą“ (COM(2013) 447 final), kuriuo siekiama paspartinti „jaunimo garantijos“ įgyvendinimą ir padėti ES valstybėms narėms ir įmonėms įdarbinti daugiau jaunimo.

Taip pat žr.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

DJT pagrindiniai rodikliai (t_lfsi)
Gyventojai, veikla ir neveiklumas. DJT koreguotos eilutės (t_lfsi_act)
Užimtumas. DJT koreguotos eilutės (t_lfsi_emp)
Užimtumo augimas pagal lytį (tps00180)
Užimtumo lygis pagal lytį (tsdec420)
Vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis (tsdde100)
Ne visą darbo dieną dirbantys asmenys (iš viso) (tps00159)
Pagal ribotos trukmės (terminuotąsias) sutartis dirbantys darbuotojai (metinis vidurkis) (tps00073)
DJT eilutės. Išsamūs metiniai tyrimo rezultatai (t_lfsa)
Užimtumo lygis pagal aukščiausią įgytą išsilavinimą (tsdec430)
Ne vieną darbą turintys darbuotojai (tps00074)
Darbo valandų skaičius per savaitę (darbas visą darbo dieną) (tps00071)
Darbo valandų skaičius per savaitę (darbas ne visą darbo dieną) (tps00070)
DJT eilutės. Specialios temos (t_lfst)
Užimtumo lygis 15–64 amžiaus grupėje pagal NUTS 2 lygio regionus (tgs00007)
Užimtumo lygis 20–64 amžiaus grupėje pagal NUTS 2 lygio regionus (tgs00102)
Užimtumo lygis 55–64 amžiaus grupėje pagal NUTS 2 lygio regionus (tgs00054)

Duomenų bazė

DJT pagrindiniai rodikliai (lfsi)
Gyventojai, veikla ir neveiklumas. DJT koreguotos eilutės (lfsi_act)
Užimtumas. DJT koreguotos eilutės (lfsi_emp)
DJT eilutės. Išsamūs ketvirtiniai tyrimo rezultatai (nuo 1998 m.) (lfsq)
Užimtumas. DJT eilutės (lfsq_emp)
Užimtumo lygis. DJT eilutės (lfsq_emprt)
Savarankiškai dirbantys asmenys. DJT eilutės (lfsq_empself)
Samdomieji darbuotojai. DJT eilutės (lfsq_emppaid)
Laikinas darbas. DJT eilutės (lfsq_emptemp)
Darbas visą darbo dieną ir ne visą darbo dieną DJT eilutės (lfsq_empftpt)
Dirbantys gyventojai, turintys ne vieną darbą. DJT eilutės (lfsq_emp2job)
Darbo laikas. DJT eilutės (lfsq_wrktime)
DJT eilutės. Išsamūs metiniai tyrimo rezultatai (lfsa)
Užimtumas. DJT eilutės (lfsa_emp)
Užimtumo lygis. DJT eilutės (lfsa_emprt)
Savarankiškai dirbantys asmenys. DJT eilutės (lfsa_empself)
Samdomieji darbuotojai. DJT eilutės (lfsa_emppaid)
Laikinas darbas. DJT eilutės (lfsa_emptemp)
Darbas visą darbo dieną ir ne visą darbo dieną DJT eilutės (lfsa_empftpt)
Dirbantys gyventojai, turintys ne vieną darbą. DJT eilutės (lfsa_emp2job)
Netipinėmis valandomis dirbantys gyventojai. DJT eilutės (lfsa_empasoc)
Darbo laikas. DJT eilutės (lfsa_wrktime)
DJT eilutės. Specialios temos (lfst)
Namų ūkių statistika. DJT eilutės (lfst_hh)
DJT regioninių duomenų eilutės (lfst_r)
DJT ad hoc moduliai (lfso)
2012 m. Perėjimas nuo darbo prie išėjimo į pensiją (lfso_12)
2010 m. Darbo ir šeiminio gyvenimo derinimas (lfso_10)
2009 m. Jaunimo patekimas į darbo rinką (lfso_09)
2008 m. Migrantų padėtis darbo rinkoje (lfso_08)
2007 m. Profesiniai nelaimingi atsitikimai, sveikatos problemos ir pavojingų veiksnių poveikis (lfs_07)
2006 m. Perėjimas nuo darbo prie išėjimo į pensiją (lfso_06)
2005 m. Darbo ir ššeiminio gyvenimo derinimas (lfso_05)
2004 m. Darbo organizavimas ir darbo laikas (lfso_04)
2003 m. Mokymasis visą gyvenimą (lfso_03)
2002 m. Neįgaliųjų įdarbinimas (lfso_02)
2000 m. Perėjimas nuo mokymosi prie darbo (lfso_00)

Specialus skyrius

Metodika / Metaduomenys

Leidiniai

ESMS metaduomenų rinkmenos ir ES DJT metodika

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Kitos nuorodos

Pastabos

  1. Nyderlanduose darbas ne visą darbo dieną yra darbas mažiau nei 35 val. per savaitę.


Žiūrėti