Užimtumo statistika

Iš Statistics Explained.

2012 m. rugpjūčio mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė.

Šiame straipsnyje supažindinama su nauja Europos Sąjungos (ES) užimtumo statistika ir analize, pagrįsta svarbiais socialiniais ir ekonominiais aspektais – iš užimtumo statistinių duomenų matyti, kad esama didelių lyties, amžiaus ir įgyto išsilavinimo skirtumų, be to, labai skiriasi ES valstybių narių ir jų regionų statistiniai rodikliai.

1 lentelė. Užimtumo lygis 15–64 m. amžiaus grupėje 2001–2011 m.
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)
1 grafikas. Užimtumo lygis 15–64 m. amžiaus grupėje 2011 m.
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)
2 grafikas. Regioninio užimtumo lygio sklaida 2006 ir 2011 m. (1)
(regionų (NUTS 2 lygio) užimtumo lygio
(15–64 m. amžiaus grupė) variacijos koeficientas). Šaltinis – Eurostatas (tsdec440)
2 lentelė. Užimtumo lygis pasirinktose amžiaus grupėse 2001–2011 m.
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)
3 grafikas. Užimtumo lygis pagal lytį 2011 m. (1)
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)
3 lentelė. Užimtumo lygis pagal aukščiausią įgytą išsilavinimą 25–64 m. amžiaus grupėje 2011 m.
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsa_ergaed)
4 grafikas. Užimtumo lygis pagal amžiaus grupę 2011 m. (1)
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)
4 lentelė. Metinis užimtumo didėjimas pagal lytį 2001–2011 m.
(samdomųjų darbuotojų skaičiaus pokytis proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsi_grt_a)
5 lentelė. Ne visą darbo dieną dirbantys arba ne vieną darbą turintys asmenys 2001–2011 m.
(visų samdomųjų darbuotojų skaičiaus proc.). Šaltinis – Eurostatas (tps00159), (lfsa_e2gis) ir [http://ec.europa.eu/eurostat/product?code=lfsa_egan&language=en&mode=view (lfsa_egan)
5 grafikas. Ne visą darbo dieną dirbantys samdomieji darbuotojai 2011 m.
(visų samdomųjų darbuotojų skaičiaus proc.). Šaltinis – Eurostatas (tps00159)
6 grafikas. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių samdomųjų darbuotojų skaičius 15–64 m. amžiaus grupėje 2011 m.
((visų samdomųjų darbuotojų skaičiaus proc.). Šaltinis – Eurostatas (lfsa_etpga)

Po to, kai 1997 m. į Amsterdamo sutartį buvo įtrauktas atskiras užimtumui skirtas skyrius, darbo rinkos statistika tapo svarbi daugeliui ES politikos sričių. Užimtumo lygis – kitaip tariant, dirbančių darbingo amžiaus gyventojų dalis – svarbus analitinis socialinis rodiklis, naudojamas darbo rinkų raidai nagrinėti.

Svarbiausi statistiniai rezultatai

Užimtumo lygis pagal lytį, amžių ir įgytą išsilavinimą

2008 m. pasiekęs aukščiausią lygį (65,8 proc.), tolesniais metais 15–64 m. ES-27 gyventojų užimtumo rodiklis, nustatomas pagal ES darbo jėgos tyrimą (ES DJT), nuosekliai mažėjo ir 2010 m. buvo 64,1 proc. Šis mažėjimas (iš viso 1,7 procentiniais punktais) vyko per pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę ir sustojo 2011 m. kai ES-27 užimtumo rodiklis šiek tiek padidėjo – iki 64,3 proc. (žr. 1 lentelę). ES valstybių narių užimtumo lygis pasiekė 72–74 proc. Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje, o Nyderlanduose jis buvo dar didesnis – 74,9 proc. Kita vertus dešimties ES valstybių narių užimtumo lygis nesiekė 60 proc.: mažiausi rodikliai buvo Italijoje (56,9 proc.), Vengrijoje (55,8 proc.) ir Graikijoje (55,6 proc.) (žr. 1 grafiką).

Užimtumo lygis labai skiriasi ne tik skirtingose ES valstybėse narėse, bet ir atskiruose jų regionuose. Gana didelė sklaida (nustatoma pagal NUTS 2 lygio regioninį variacijos koeficientą) 2011 m. buvo Italijoje (17,9 proc.). Taip pat nemažas buvo Ispanijos (10,0 proc.) rodiklis, o Vengrijos, Slovakijos, Bulgarijos ir Belgijos koeficientai sudarė 8–9 proc. Kai kurių kitų šalių, pvz., Graikijos, Austrijos, Švedijos, Nyderlandų, Portugalijos ir Danijos, regionų užimtumo lygis skyrėsi gana nedaug (visais šiais atvejais mažiau nei 4 proc.). Visos ES-27 regioninio užimtumo sklaida 2011 m. buvo didesnė (1,1 procentiniais punktais) nei prieš penkerius metus (žr. 2 grafiką).

Paprastai moterų ir pagyvenusių darbuotojų užimtumo lygis yra mažesnis. 2011 m. vyrų užimtumo lygis ES-27 buvo 70,1 proc., o moterų – 58,5 proc. Lyginant ilgesnį laikotarpį matyti, kad vyrų užimtumo lygis 2011 m. buvo mažesnis nei prieš dešimt metų (70,9 proc. 2001 m.), o moterų aiškiai augo (4,2 procentiniais punktais nuo 54,3 proc. 2001 m.) (žr. 2 lentelę).

2011 m. vyrų užimtumo lygis visose ES valstybėse narėse buvo nuolat didesnis nei moterų. Tačiau šalių skirtumai nemaži, pvz., Maltoje vyrų ir moterų užimtumo lygis skiriasi 32,6 procentiniais punktais. Šioje šalyje moterų užimtumo lygis mažiausias (41,0 proc.). Italijoje ir Graikijoje skirtumas viršijo 20 procentinių punktų. O Lietuvoje vyrų ir moterų užimtumo lygis beveik nesiskyrė: moterų rodiklis (60,5 proc.) vos 0,4 procentiniais punktais mažesnis nei vyrų. Taip pat gan nedidelis skirtumas buvo Latvijoje (2,1 procentinio punkto) ir Suomijoje (3,2) (žr. 3 grafiką).

Kaip ir moterų užimtumo lygio atveju esama duomenų, kad vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 m.) užimtumo lygis taip pat augo nepaisant finansų ir ekonomikos krizės. 2011 m. šis rodiklis pasiekė 47,4 proc. ir pratęsė 1998 m. prasidėjusią augimo tendenciją (36,2 proc.). 2010 m. dešimties ES valstybių narių vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis buvo 50–60 proc., o aukščiausias – Švedijoje (72,3 proc.) (žr. 2 lentelę). Nuodugnesnė užimtumo lygio pagal amžiaus grupes analizė pateikiama 4 grafike ir patvirtina, kad nuosekliai aukščiausias buvo 25–54 m. amžiaus grupės užimtumo lygis.

Užimtumo lygis taip pat labai skiriasi priklausomai nuo įgyto išsilavinimo. Šiam tikslui užimtumo lygio statistika rengiama ne pagal 15–64 m., o pagal 25–64 m. amžiaus grupę. 2011 m. ES-27 tretinį išsilavinimą įgijusių gyventojų užimtumo lygis buvo 83,7 proc. (žr. 3 lentelę) – kur kas didesnis nei pradinio ar pagrindinio ugdymo programas baigusių gyventojų (53,5 proc.). Vidurinio ugdymo arba netretinio po vidurinio ugdymo programas baigusių ES-27 gyventojų užimtumo lygis buvo 73,2 proc. Nuo finansų ir ekonomikos krizės pradžios (lyginant 2008 m. su 2011 m.) labiausiai krito pradinio ar pagrindinio ugdymo programas baigusių gyventojų užimtumo lygis.

Darbas ne visą darbo dieną ir pagal terminuotąsias sutartis

ES-27 gyventojų, nurodančių, kad jų pagrindinis darbas yra darbas ne visą darbo dieną, dalis nuosekliai augo – nuo 16,2 proc. 2001 m. iki 19,5 proc. 2011 m. Daugiausia tokių darbuotojų buvo Nyderlanduose (49,1 proc. 2011 m.), šiek tiek mažiau – Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje ir Austrijoje. Šiose šalyse ne visą darbo dieną dirbo daugiau nei ketvirtis visos darbo jėgos (25–27 proc.). O Bulgarijoje ir Slovakijoje ne visą darbo dieną dirbama palyginti retai (atitinkamai 2,4 proc. ir 4,1 proc.) (žr. 5 lentelę).

Šiuo atžvilgiu labai skiriasi vyrų ir moterų darbo tendencijos. 2011 m. ES-27 ne visą darbo dieną dirbo truputį mažiau nei trečdalis moterų (32,1 proc.), o vyrų – žymiai mažiau (9,0 proc.). 2011 m. Nyderlanduose trys ketvirtadaliai (76,7 proc.) visų dirbančių moterų dirbo ne visą darbo dieną – šis rodiklis kur kas didesnis nei kitose ES valstybėse narėse [1].

ES-27 pagal ribotos trukmės (terminuotąsias) sutartis dirbančių gyventojų skaičius 2009 m. buvo sumažėjęs iki 13,6 proc., tačiau 2010 m. jis vėl padidėjo iki 13,9 proc., o 2011 m. jau siekė 14,0 proc. 2011 m. daugiau nei ketvirtis samdomųjų darbuotojų Lenkijoje ir Ispanijoje dirbo pagal terminuotąsias sutartis, beveik tiek pat – Portugalijoje (22,2 proc.) (žr. 6 grafiką). Likusiose ES valstybėse narėse pagal terminuotąsias sutartis dirbančių darbuotojų dalis buvo nuo 18,2 proc. Nyderlanduose iki tik 2,8 proc. Lietuvoje ir 1,5 proc. Rumunijoje. Labai skirtingos tendencijos ES valstybėse narėse naudoti terminuotąsias sutartis galbūt bent iš dalies priklauso nuo nacionalinės praktikos, darbo jėgos pasiūlos ir paklausos, darbdavio prognozės dėl galimo augimo ar mažėjimo bei to, ar darbdaviams paprasta įdarbinti ar atleisti darbuotoją.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Duomenų šaltiniai

Pagrindinis darbo rinkos statistinių duomenų šaltinis – ES darbo jėgos tyrimas (ES DJT). Taip pat rengiant užimtumo statistiką dažnai naudojamos nacionalinės sąskaitos. Abiejuose šiuose šaltiniuose vartojamos panašios užimtumo apibrėžtys, pagrįstos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir nacionalinių sąskaitų sistemos tarptautiniais standartais. Kitas galimas su užimtumo statistika susijusios informacijos šaltinis – įmonių statistiniai duomenys. Visa šiame straipsnyje pateikta informacija gauta iš ES DJT.

ES DJT yra kas ketvirtį rengiamas imties tyrimas, kuriame dalyvauja ES, ELPA (išskyrus Lichtenšteiną) ir šalių kandidačių privačių namų ūkių gyventojai. Pagal jį rengiami metiniai [2] ir ketvirčio darbo jėgos nuo 15 m. duomenys. Vykdant ES DJT renkama informacija apie darbo jėgos padėtį (visus gyventojus, kurių užimtumo statusas yra darbuotojas, bedarbis ar ekonomiškai neaktyvus), užimtumo charakteristikas, darbo laiką, bedarbių darbo paiešką, išsilavinimą, neseniai baigtas ugdymo ir mokymo programas, kiekvieno asmens demografinę padėtį ir šeimos sudėtį.

ES DJT imties dydis yra maždaug 1,5 mln. asmenų kiekvieną ketvirtį. Kiekvienoje šalyje ketvirtinė imtis sudaro nuo 0,2 proc. iki 3,3 proc. 1983 m. Eurostatas pradėjo rinkti vieno ataskaitinio ketvirčio per metus (paprastai pavasario) DJT mikroduomenis. Nuo 1998 iki 2005 m. tyrimas palaipsniui pradėtas vykdyti nuolat, kas ketvirtį ir dabar visos 27 valstybės narės teikia ketvirčio duomenis.

Užimtumo apibrėžtis ir pagrindinės charakteristikos

Ekonomiškai aktyvūs gyventojai (darbo jėga) – tai dirbantys ir nedirbantys asmenys. Pagal ES DJT darbo jėgai priskiriami asmenys nuo 15 m., ataskaitinę savaitę vykdę tam tikrą darbo veiklą, net jei ji truko tik vieną valandą per tą savaitę, ir už ją gavę užmokestį, pelno ar atlygį iš šeimos narių. Darbo jėgai taip pat priskiriami laikinai, pvz., dėl ligos, atostogų, darbo ginčų ar mokymo, nedirbantys asmenys.

Užimtumą galima vertinti pagal asmenų ar darbo vietų skaičių visos darbo dienos ekvivalentais arba dirbtas valandas. Visiems pateiktiems įverčiams naudoti asmenų skaičiaus duomenys; pateikta užimtumo lygio informacija taip pat pagrįsta asmenų skaičiaus įverčiais. Užimtumo statistika dažnai teikiama kaip užimtumo lygis, kad būtų galima neatsižvelgti į besikeičiantį šalių gyventojų skaičių ir lengviau lyginti įvairių dydžių šalių duomenis. Paprastai skelbiamas darbingo amžiaus gyventojų užimtumo lygis. Dažniausiai darbingas amžius yra 15–64 m., tačiau kai kuriose valstybėse, pvz., Ispanijoje, Švedijoje (tik iki 2001 m.), Jungtinėje Karalystėje ir Islandijoje naudojama 16–64 m. amžiaus grupė; kitos tarptautinės statistikos organizacijos 15–64 m. amžiaus grupę taip pat laiko standartine.

Kai kurios svarbiausios užimtumo charakteristikos pagal ES DJT:

  • samdomaisiais darbuotojais vadinami viešajam ar privačiajam darbdaviui dirbantys asmenys, gaunantys įvairios formos darbo pajamas, pvz., darbo užmokestį, mokėjimus pagal darbo rezultatą arba natūra; taip pat įtraukiami nešauktiniai ginkluotųjų pajėgų nariai;
  • savarankiškai dirbantys asmenys turi savo verslą, ūkį ar verčiasi privačia profesine praktika. Laikoma, kad savarankiškai dirbantis asmuo ataskaitinę savaitę dirbo, jei jis atitinka vieną iš šių kriterijų: dirba siekdamas pelno; skiria laiko verslo veikimui užtikrinti arba steigia verslo vienetą;
  • respondentas nurodo, ar pagrindinis darbas yra darbas visą darbo dieną, ar jos dalį, išskyrus Vokietiją, Airiją ir Nyderlandus, – šiose šalyse taikomi įprastų darbo valandų ribiniai dydžiai;
  • ne vieną darbą turinčių darbuotojų rodikliai aprėpia tik asmenis, kurie tuo pat metu turi daugiau nei pagal vieną darbą; į šiuos rodiklius neįtraukiami ataskaitinę savaitę darbą pakeitusių asmenų duomenys;
  • laikoma, kad samdomasis darbuotojas yra laikinas, jei jis ir darbdavys sutaria, kad darbas baigsis esant objektyvioms sąlygoms, pvz., tam tikrą dieną, pabaigus užduotį ar grįžus į nuolatinę darbo vietą, iš kurios darbuotojas buvo laikinai perkeltas. Tokiems atvejams priskiriama: sezoniniai darbuotojai; agentūros ar darbo biržos įdarbinti asmenys, perleisti trečiajai šaliai, kad atliktų konkrečią užduotį (išskyrus tuos atvejus, kai pasirašoma neterminuota darbo sutartis); specialias mokymo sutartis sudarę asmenys.

Regionų (NUTS 2 lygio) užimtumo lygio sklaida rodo užimtumo skirtumus tarp šalies regionų ar šalių grupių. Jei visuose regionuose užimtumo lygis vienodas, šis rodiklis yra lygus nuliui, o didėjant skirtumams jis taip pat didėja. Šis rodiklis kelioms šalims netaikomas, nes jos sudarytos tik iš vieno ar dviejų NUTS 2 lygio regionų. Vis dėlto šių šalių (ar regionų) užimtumo lygis naudojamas Europos lygmens rodikliui apskaičiuoti.

Aplinkybės

Užimtumo statistiką galima naudoti įvairiems tyrimams, įskaitant makroekonominius (kitaip tariant, kai darbas vertinamas kaip gamybos veiksnys), našumo ar konkurencingumo. Be to, ją galima naudoti įvairiems su asmens užimtumo padėtimi susijusiems socialiniams ir elgsenos aspektams tyrinėti, pvz., nagrinėjant mažumų socialinę integraciją arba vertinant užimtumą kaip namų ūkių pajamų šaltinį.

Užimtumo rodiklis yra ir struktūrinis, ir trumpojo laikotarpio rodiklis. Naudojant jį kaip struktūrinį rodiklį, pagal darbo jėgos pasiūlą ir paklausą arba užimtumo kokybę galima aiškintis darbo rinkų ir ekonomikos sistemų struktūrą. Kaip trumpojo laikotarpio rodiklis jis atspindi verslo ciklą, tačiau šiuo atžvilgiu jo aprėptis ribota, nes užimtumo rodiklis dažnai laikomas praeities tendencijos rodikliu.

Užimtumo statistika svarbi daugeliui ES politikos sričių. 1997 m. lapkričio mėn. Liuksemburge vykusiame aukščiausio lygio susitikime dėl užimtumo buvo patvirtinta Europos užimtumo strategija (EUS). Ji patikslinta 2005 m., siekiant glaudžiau suderinti su atnaujintais Lisabonos tikslais, o 2008 m. liepos mėn. atnaujintos 2008–2010 m. užimtumo politikos gairės.

2010 m. kovo mėn. Europos Komisija pateikė pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ pasiūlymą, ir 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba oficialiai jį patvirtino. Europos Vadovų Taryba pritarė penkiems pagrindiniams tikslams, kurių pirmas – iki 2020 m. padidinti 20–64 m. moterų ir vyrų užimtumo lygį iki 75 proc. Valstybės narės gali nustatyti savo nacionalinius tikslus, atsižvelgdamos į minėtus pagrindinius tikslus, ir parengti nacionalines reformų programas, kuriose nurodomi veiksmai, kurių jos ketina imtis strategijai įgyvendinti. Strategiją ar bent jos dalį būtų galima įgyvendinti populiarinant lanksčias darbo sąlygas, pvz., darbą ne visą darbo dieną ar iš namų, nes manoma, kad jomis skatinama dirbti. Kitos iniciatyvos, galinčios paskatinti daugiau žmonių dalyvauti darbo rinkoje, – labiau prieinamos vaikų priežiūros paslaugos, daugiau mokymosi visą gyvenimą galimybių ar paprastesnis profesinis judumas. Kalbant apie šiuos klausimus labai svarbi darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra, nes svarbu, kad taikant atitinkamą politiką būtų sprendžiami ir darbo rinkų lankstumo, ir darbo organizavimo bei santykių klausimai, atsižvelgiant į profesinio ir privataus gyvenimo derinimą, darbo vietos garantijas ir socialinę apsaugą.

Remiantis strategija „Europa 2020“, EUS raginama imtis priemonių, padėsiančių iki 2020 m. pasiekti šiuos tris pagrindinius tikslus:

  • kad darbą turėtų 75 proc. 20–64 m. asmenų;
  • kad nebaigiančių mokyklos moksleivių dalis nebūtų didesnė nei 10 proc., o bent 40 proc. 30–34 m. asmenų turėtų aukštąjį išsilavinimą;
  • bent 20 mln. sumažinti skurde gyvenančių ir socialiai atskirtų žmonių arba žmonių, kuriems tai gresia, skaičių.

Lėtas atsigavimas nuo finansų ir ekonomikos krizės ir vis daugiau duomenų apie nedarbo didėjimą paskatino Europos Komisiją 2012 m. balandžio 18 d. pateikti pasiūlymų rinkinį. Šiame specialiai užimtumui skirtame rinkinyje numatytos naujų darbo vietų kūrimo priemonės Šiuose pasiūlymuose be kitų sričių daug dėmesio skiriama darbo vietų kūrimo paklausai ir siūloma būdų, kaip valstybės narės galėtų skatinti įdarbinti daugiau žmonių, pavyzdžiui, mažindamos mokesčius arba labiau remdamos steigiančiuosius įmones. Be to, pasiūlymuose siekiama nustatyti ekonomikos sritis, kuriose galima sukurti naujų darbo vietų, pvz., ekologiškos ekonomikos, sveikatos paslaugų bei informacinių ir ryšių technologijų sektoriai.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Pagrindiniai DJT rodikliai (t_lfsi)
Aktyvūs ir neaktyvūs gyventojai. Koreguotos DJT eilutės (t_lfsi_act)
Užimtumas. Koreguotos DJT eilutės (t_lfsi_emp)
Užimtumo augimas pagal lytį (tsieb050)
Užimtumo lygis pagal lytį (tsiem010)
Vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis pagal lytį (tsiem020)
Ne visą darbo dieną dirbantys asmenys. Iš viso (tps00159)
Pagal ribotos trukmės sutartis dirbančių gyventojų skaičius (metinis vidurkis) (tps00073)
DJT eilutės. Išsamūs metinio tyrimo rezultatai (t_lfsa)
Užimtumo lygis pagal aukščiausią įgytą išsilavinimą (tsdec430)
Ne vieną darbą turinčių darbuotojų rodikliai (tps00074)
Darbo valandos per savaitę (darbas visą darbo dieną) (tps00071)
Darbo valandos per savaitę (darbas ne visą darbo dieną) (tps00070)
25–64 m. amžiaus grupės užimtumo lygis pagal išsilavinimą (tps00066)

Duomenų bazė

Pagrindiniai DJT rodikliai (lfsi)
Aktyvūs ir neaktyvūs gyventojai. Koreguotos DJT eilutės (lfsi_act)
Užimtumas. Koreguotos DJT eilutės (lfsi_emp)
Nedarbas. Koreguotos DJT eilutės (une)
Švietimas ir mokymas. Koreguotos DJT eilutės (lfsi_edu)
DJT eilutės. Išsamūs ketvirtinio tyrimo rezultatai (nuo 1998 m.) (lfsq) (Informacija pagal NACE 2 red.)
Bendras gyventojų skaičius. DJT eilutės (lfsq_pop)
Aktyvumo ir neaktyvumo lygiai. DJT eilutės (lfsq_act)
Užimtumas. DJT eilutės (lfsq_emp)
Užimtumo lygis. DJT eilutės (lfsq_emprt)
Savarankiškai dirbantys asmenys. DJT eilutės (lfsq_empself)
Samdomieji darbuotojai. DJT eilutės (lfsq_emppaid)
Laikinasis įdarbinimas. DJT eilutės (lfsq_emptemp)
Darbas visą darbo dieną ir ne visą darbo dieną. DJT eilutės (lfsq_empftpt)
Ne vieną darbą turintys gyventojai. DJT eilutės (lfsq_emp2job)
Darbo laikas. DJT eilutės (lfsq_wrktime)
Nedarbas (iš viso). DJT eilutės (lfsq_unemp)
Neaktyvumas. DJT eilutės (lfsq_inac)
DJT eilutės. Išsamūs metinio tyrimo rezultatai (lfsa) (Informacija pagal NACE 2 red.)
Bendras gyventojų skaičius (lfsa_pop)
Aktyvumo ir neaktyvumo lygiai. DJT eilutės (lfsa_act)
Užimtumas. DJT eilutės (lfsa_emp)
Užimtumo lygis. DJT eilutės (lfsa_emprt)
Savarankiškai dirbantys asmenys. DJT eilutės (lfsa_empself)
Samdomieji darbuotojai. DJT eilutės (lfsa_emppaid)
Laikinasis įdarbinimas. DJT eilutės (lfsa_emptemp)
Darbas visą darbo dieną ir ne visą darbo dieną. DJT eilutės (lfsa_empftpt)
Ne vieną darbą turintys gyventojai. DJT eilutės (lfsa_emp2job)
Netipinėmis valandomis dirbantys gyventojai. DJT eilutės (lfsa_empasoc)
Darbo laikas. DJT eilutės (lfsa_wrktime)
Nedarbas (iš viso). DJT eilutės (lfsa_unemp)
Neaktyvumas. DJT eilutės (lfsa_inac)
DJT eilutės. Atskiros temos (lfst)
Namų ūkių statistika. DJT eilutės (lfst_hh)
DJT regioninės eilutės (lfst_r)
DJT ad-hoc moduliai (lfso)

Specialus skyrius

Metodika / Metaduomenys

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Kitos nuorodos

Taip pat žr.

Pastabos

  1. Nyderlanduose darbas ne visą darbo dieną yra darbas mažiau nei 35 val. per savaitę.
  2. Šveicarijos atveju turima tik pavasario DJT rezultatų (antrojo ketvirčio), naudojamų kaip metiniai įverčiai atitinkamose lentelėse ir rodikliuose.
Žiūrėti