Create a book

BVP vienam gyventojui, vartojimas vienam gyventojui ir kainų lygio indeksai

Iš Statistics Explained.

2011 m. gruodžio mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Versija anglų kalba yra naujesnė.

Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Europos Sąjungos (ES) 27 valstybių narių bendrajam vidaus produktui (BVP) vienam gyventojui, tačiau taip pat apžvelgiamas faktinis individualus vartojimas (FIV) vienam gyventojui ir šalių kainų lygio indeksai. Nagrinėjami 27 ES valstybių narių, ELPA šalių narių (Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos), keturių ES šalių kandidačių (Kroatijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Turkijos) bei trijų Balkanų regiono potencialių šalių kandidačių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Serbijos) duomenys.

1 grafikas. BVP vienam gyventojui apimties indeksai 2010 m. (ES-27=100). Šaltinis – Eurostatas (tec00114)
1 lentelė. Apimties indeksai vienam gyventojui 2008–2010 m. (ES-27=100). Šaltinis – Eurostatas (tec00114)
2 lentelė. FIV: valiutos kursai ir kainų lygio indeksai 2008–2010 m. (ES-27=100). Šaltinis – Eurostatas (prc_ppp_ind)

Svarbiausi statistiniai rezultatai

2010 m. Bulgarijos BVP vienam gyventojui rodiklis buvo mažiausias iš visų ES valstybių narių rodiklių ir sudarė mažiau nei pusę ES vidurkio. Nyderlandų rodiklis 33 proc. viršijo ES vidurkį ir Nyderlandus lenkia tik Liuksemburgas. FIV rodikliai tolygesni, tačiau taip pat labai skiriasi įvairiose ES valstybėse narėse. Kaip ir ankstesniais metais, didžiausias kainų lygis ES nustatytas Danijoje.

Santykinis BVP vienam gyventojui

Šalių BVP vienam gyventojui apimties indeksai pateikiami 1 lentelės kairiojoje pusėje (apimties indeksai vienam gyventojui paaiškinti skyriuje „Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys“).

BVP vienam gyventojui rodiklių sklaida ES valstybėse narėse tebėra gana ryški. Kaip ir ankstesniais metais, Liuksemburgo BVP vienam gyventojui neabejotinai yra didžiausias iš visų 37 šiame straipsnyje nagrinėjamų šalių ir daugiau nei du su puse karto viršija ES-27 vidurkį. Jis apie 6 kartus didesnis nei Bulgarijos, – pagal šį rodiklį ji yra skurdžiausia ES valstybė narė. Labai didelį Liuksemburgo BVP vienam gyventojui galima iš dalies paaiškinti šios šalies ekonomikos ypatybe: joje dirba (ir atitinkamai prisideda prie BVP) daug kitų šalių piliečių, neįtraukiamų į Liuksemburgo nuolatinių gyventojų skaičių.

Antrojoje vietoje tarp ES valstybių narių pagal šį rodiklį yra Nyderlandai (33 proc. virš ES-27 vidurkio), o ELPA šalių narių Norvegijos ir Šveicarijos BVP vienam gyventojui dar didesnis. Airija lieka viena iš turtingiausių ES valstybių narių, tačiau 2008–2010 m. šioje šalyje vyravo aiški smukimo tendencija. Ją galima iš esmės paaiškinti šalies nominaliojo BVP raida – jis per minėtą laikotarpį sumažėjo daugiau nei 13 proc.

Danijos, Austrijos ir Švedijos BVP vienam gyventojui 2010 m. ne mažiau kaip 20 proc. viršijo ES vidurkį. Belgijos ir Vokietijos rodikliai taip pat buvo panašūs, o toliau sąraše – Suomija ir Jungtinė Karalystė. Prancūzija gerokai lenkia Italiją ir Ispaniją, jau keletą metų rodančias panašų rezultatą.

Kipro BVP vienam gyventojui 2010 m. buvo šiek tiek mažesnis nei ES-27 vidurkis ir pagal šį rodiklį jis vėl lenkė 2010 m. nuo ekonomikos krizės nukentėjusią Graikiją. Slovėnijos, Maltos, Portugalijos ir Čekijos rodikliai buvo apie 20 proc. mažesni nei ES-27 vidurkis, tačiau kur kas didesni nei Slovakijos, Vengrijos, Estijos, Lenkijos ir Kroatijos (vienos iš ES šalių kandidačių) – jų BVP vienam gyventojui buvo apie 40 proc. mažesnis nei ES-27 vidurkis. Lenkijos padėtis aiškiai pagerėjo, o Lietuvos ir Latvijos BVP vienam gyventojui 2008–2010 m. mažėjo.

Rumunijos ir Bulgarijos BVP vienam gyventojui rodikliai apie 50 proc. mažesni nei ES-27 vidurkis. ES šalis kandidatė Turkija Rumuniją ir Bulgariją lenkė.

Penkių šalių BVP vienam gyventojui sudaro 60 proc. arba mažiau ES-27 vidurkio: dviejų ES šalių kandidačių Juodkalnijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir trijų vakarų Balkanų regiono šalių Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Albanijos. Santykinė pastarųjų šalių padėtis 2008–2010 m. daug nesikeitė.

Santykinis vartojimas vienam gyventojui

BVP vienam gyventojui dažnai naudojamas šalies gerovei įvertinti, tačiau šis rodiklis ne visada tinka faktiniam namų ūkių gyvenimo lygiui perteikti. Šiam tikslui geriau tinka faktinio individualaus vartojimo (FIV) vienam gyventojui rodiklis.

Nacionalinėse sąskaitose namų ūkių galutinio vartojimo išlaidomis (NŪGVI) nurodoma, kiek namų ūkiai išleidžia įsigyjamoms prekėms ir paslaugoms. O faktinį individualų vartojimą sudaro prekės ir paslaugos, kurias kasmet suvartoja atskiri asmenys, nepriklausomai nuo to, ar tas prekes ir paslaugas įsigyja ir už jas sumoka namų ūkiai, valdžios sektorius ar ne pelno institucijos. Lyginant apimtį tarptautiniu mastu pirmenybė dažnai teikiama FIV, nes jis nepriklauso nuo tam tikrų svarbių namų ūkiams teikiamų paslaugų, pvz., sveikatos ir švietimo, organizavimo skirtumų įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, jei vienoje šalyje stomatologijos paslaugas apmoka valdžios sektorius, o kitoje – namų ūkiai, vertindami įvairių šalių duomenis pagal NŪGVI šių paslaugų nelygintume kaip vienodų, o vertinant pagal FIV jas būtų galima palyginti.

Šalių FIV vienam gyventojui apimties indeksai pateikiami 1 lentelės dešiniojoje pusėje.

Paprastai FIV vienam gyventojui rodiklių skirtumai mažesni nei BVP rodiklių, tačiau matyti, kad ES valstybių narių duomenys vis dėlto labai nevienodi. Pavyzdžiui, 2010 m. trylikos šalių rodikliai buvo apie 95–121 proc. ES vidurkio, o šių šalių BVP vienam gyventojui rodikliai sudarė 90–133 proc.

Liuksemburgo FIV vienam gyventojui tebėra didžiausias ES – 50 proc. didesnis nei 27 ES valstybių narių vidurkis. Vis dėlto, jei kalbant apie BVP galima teigti, kad Liuksemburgo atvejis labai išskirtinis, jo FIV rodikliai nėra tiek pat ypatingi. Viena iš priežasčių – Liuksemburge dirbančių užsienio šalių nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidos traukiamos į gyvenamosios šalies nacionalines sąskaitas.

Iš valstybių narių antras pagal dydį FIV vienam gyventojui rodiklis yra Jungtinės Karalystės (21 proc. didesnis nei vidurkis, o BVP vienam gyventojui – 12 proc. didesnis nei ES vidurkis). Airijos FIV vienam gyventojui tik truputį viršija ES vidurkį, nors jos BVP vienam gyventojui yra net 28 proc. didesnis nei vidurkis. Airijos, trijų Baltijos jūros regiono valstybių ir Islandijos padėtis šiuo atžvilgiu 2008–2010 m. labai suprastėjo.

Kainų lygis Europoje

Kainų lygio koregavimo koeficientai, pagal kuriuos gauti 1 lentelės apimties indeksai, taip pat gali būti taikomi šalių kainų lygiui analizuoti. 2 lentelės dešinėje pateikiami šalių kainų lygio indeksai tik pagal FIV (ES-27 vidurkis=100). Lentelėje taip pat pateikiami valiutos kursai, naudoti apskaičiuojant kainų lygio indeksus. Toliau straipsnyje aptariami tik FIV kainų lygio indeksai, nes jie labiau atitinka daugumai suprantamą kainų lygio sąvoką, nei BVP pagrįstas kainų lygio rodiklis.

Didžiausias, 47 proc. ES vidurkį viršijantis kainų lygis yra Danijoje – ji tebėra pati „brangiausia“ ES valstybė narė ir šiuo atžvilgiu labai lenkia kitas. Tačiau ELPA šalių narių Norvegijos ir Šveicarijos kainų lygis 2010 m. buvo didesnis nei Danijos ir viršijo bendrąjį ES vidurkį daugiau nei 50 proc. Liuksemburgo, Švedijos, Airijos ir Suomijos kainų lygis daugiau nei 20 proc. viršijo ES-27 vidurkį. Mažiau nei 20 proc. vidurkį viršijo kainos Belgijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Ypač įdomi padėtis Islandijoje, nes ši šalis anksčiau buvo pati „brangiausia“ visoje Europoje. Svarbiausias pasikeitusios padėties veiksnys – iki 2009 m. labai silpnėjusi Islandijos krona. 2010 m. kainų lygis vėl pakilo kronai atsigavus.

Ispanijos, Graikijos ir Kipro kainų lygis šiek tiek mažesnis nei ES vidurkis, toliau sąraše – Portugalija ir Slovėnija.

Lentelės sąrašo pabaigoje atsidūrė šalys, kurių kainų lygis 25–50 proc. mažesnis nei ES vidurkis: Malta, Čekija, Estija, Slovakija, Latvija ir dvi šalys kandidatės Kroatija ir Turkija. Šiai kategorijai taip pat priskiriamos Lietuva, Vengrija, Lenkija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina bei Rumunija.

Mažiausias kainų lygis, sudarantis mažiau nei pusę ES vidurkio, yra Serbijoje, Bulgarijoje, Albanijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje.

Nustatant kainų lygio indeksus labai svarbūs valiutos kursai. Dažnai jų pokyčiai labai veikia ilgalaikę kainų lygio raidą, pvz., kaip minėta, Islandijos atveju. Iš tiesų kelis iš didelių kainų lygių pokyčių atvejus 2008–2010 m. galima bent iš dalies paaiškinti šalies valiutos svyravimu euro atžvilgiu. 2008–2009 m. šie svyravimai buvo ryškesni nei 2009–2010 m. 2008–2009 m. Islandijos, Lenkijos, Serbijos, Rumunijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, Vengrijos ir Švedijos valiutos nuvertėjo daugiau nei 10 proc. 2009–2010 m. beveik visų euro nenaudojančių šalių, visų pirma Švedijos, Šveicarijos ir Norvegijos, valiutų vertė euro atžvilgiu išaugo . Išimtinis atvejis – Serbija, nes dinaro kursas krito ir 2010 m.

Paskutinėse trijose 2 lentelės eilutėse pateikti trijų šalių grupių kainų lygio variacijos koeficientai: euro zonos (EZ-16), 27 ES valstybių narių ir visų 37 šalių. Šių koeficientų laiko eilutes galima aiškinti kaip likutinį kainų konvergencijos rodiklį.

Šie rodikliai leidžia daryti dvi išvadas. Pirma, savaime suprantama, kad kainų sklaida žymiai ryškesnė visoje ES ir 37 šalių grupėje nei euro zonoje. Antra, nors euro zonoje kainų lygis po truputį vienodėja, visoje ES ar atskirose šalių grupėse padėtis visai kitokia.

Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys

Šio straipsnio duomenys parengti pagal Eurostato ir OECD perkamosios galios paritetų programą. Išsami programoje taikoma metodika apibūdinta Eurostato ir OECD Perkamosios galios paritetų metodiniame vadove.

1 lentelėje ir 1 grafike pateikti BVP ir FIV apimties indeksai atitinka faktinius BVO ir FIV vienam gyventojui dydžius. „Faktiniai dydžiai“ reiškia, kad rodikliai buvo koreguojami dėl šalių kainų lygio skirtumų taikant PGP ir pateikti pagal santykį su Europos Sąjungos vidurkiu (ES-27=100). Jei BVP (ar FIV) apimties indeksas vienam gyventojui didesnis nei 100, tos šalies BVP (ar FIV) vienam gyventojui yra didesnis nei atitinkamas visos ES rodiklis. Indeksus reikėtų vertinti atsargiai dėl galimų paklaidų. Pavyzdžiui, 2010 m. Vokietijos BVP apimties indeksas vienam gyventojui buvo 118, o Belgijos – 119. Iš tiesų šie rodikliai leidžia spręsti, kad šių dviejų šalių BVP buvo panašaus dydžio.

Šiame straipsnyje pateikti kainų lygio rodikliai yra pagrįsti PGP ir valiutos kursų santykiu. Pagal juos vertinamas šalių kainų lygio skirtumas, nurodant (tam tikros produktų grupės atžvilgiu), už kiek bendros valiutos vienetų galima nusipirkti tokį patį tos produktų grupės ar suvestinio produkto kiekį kiekvienoje iš nagrinėjamų šalių.

Pagal kainų lygio indeksus (KLI) galima palyginti šalių kainų lygį su Europos Sąjungos vidurkiu; jei KLI didesnis nei 100, laikoma, kad šalis yra gana „brangi“, palyginti su ES vidurkiu, ir atvirkščiai. ES vidurkis nustatomas kaip nacionalinių KLI vidurkis, kuriam pritaikytas išlaidų, koreguotų pagal kainų lygio skirtumą, svorinis koeficientas. Kainų lygio indeksais nesiekiama nustatyti griežto šalių reitingo. Iš tiesų pagal juos tik nustatoma, koks yra apytiksliai vienos šalies kainų lygis, palyginti su kitomis šalimis, ypač jei pajamos tose šalyse labai panašios. Tokiais atvejais tam tikras netikrumas, susijęs su baziniais kainų duomenimis ir PGP rengti taikomais metodais, gali turėti nedidelės įtakos tam tikriems KLI skirtumams, todėl reitingas gali kažkiek (tačiau statistiniu ir ekonominiu požiūriu nereikšmingai) skirtis.

Bendroji informacija

BVP vienam gyventojui apimties indeksai (dėl regionų žr. Regionų BVP ir namų ūkių sąskaitos) naudojami skirstant ES struktūrinių fondų paramą. Struktūrinių fondų paramą gali gauti regionai, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia 75 proc. ES vidurkio (per trejus metus). Be to, faktinis BVP vienam gyventojui, kainų lygis ir kainų konvergencija yra trys pagrindiniai vadinamieji struktūriniai rodikliai, kuriuos skelbia Europos Komisija.

Rengdamas ir skleisdamas PGP Eurostatas glaudžiai bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis institucijomis. Rengdamas OECD šalių PGP statistiką jis bendradarbiauja su OECD, o pasaulinius PGP duomenis jis rengia kartu su Pasaulio banku ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Žr. „Kitos nuorodos“.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

GDP per capita in Purchasing Power Standards (PPS)
Comparative price levels
Price convergence between EU Member States

Duomenų bazė

Purchasing power parities (PPPs), price level indices and real expenditures for ESA95 aggregates (prc_ppp_ind)
Price convergence indicator (coefficient of variation of comparative price level index for final household consumption in %) (prc_ppp_conv)

Specialus skyrius

Metodika / Metaduomenys

Kitos nuorodos

Taip pat žr.

Žiūrėti